paplazdainis

pãplazdainis, -ė adj. (1), paplazdaĩnis (2) išsiskėtęs, išsiplėtęs: Kad kopūstai yra žemi, – pãplazdainiai, kad aukšti, – išstypę Vvr. Obelis ar viešnė paplazdaĩnė pletas į šalis, šakos linksta lig žemės End.